- penukšlis
- 2 penùkšlis, -ė smob. (2), penukšlỹs, -ė̃ (3b) žr. penukšlas 2: Penùkšliams reik sauso ir švario kiaulininko Sr. Gerai ryna muno penukšlė̃ Vn.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
penukšlis — 1 penùkšlis sm. (2) žr. penukšlas 1: Tau bei aniemus būtų penukšliu BB1Moz6,21. Senis paukštis neša jaunikliam penukšlį Kb … Dictionary of the Lithuanian Language
penukšlis — 3 penùkšlis, ė adj. (2) skirtas penėti: Ar jau pašėrei penukšliùs paršus? Als. ^ Penukšlė kiaulė nesupranta, ko laukinė žviega Plt … Dictionary of the Lithuanian Language